Bijau kad ir tau
Pradėsiu rašyti
Ir pradėjau
Vis ilgesniais sakiniais
Vis trumpesnėmis mintimis
Einant gilyn į vienatvę
Kartojau kad tavo plaukai
Kvepia rasota žole
Krūtys prisirpusių vyšnių
Gražiausios šitam
Dievo sode
Kad esi švelniai rami
Paprastesnė už lietų
Į vėją tyliai kalbi
Stebint kambario šviesą
Kad taip ir neišgersim
Viso rudens
Tavo gėlėtų suknelių
Plevėsuojančiom pievom