Dar keletas mano eilių

Banga

Laižyki odą sūria aistra,
Aš leidžiu tau mane mylėti.
Baltai putoja meilė gyva
Ir krantą skuba palytėti.

Tu apglėbi šalta vėsa,
Žalsva palaima judina.
Šliauži į krantą tu gyvai,
Bučiuok mano pasąmonę.

                              2002-07-28
                              Nida



Skirtingi lietaus lašai

Lietaus lašeliai ant lango stiklo
Skirtingi, saviti. Taip ir žmogus
Kaip tas skaidrus lietaus lašelis
Skirtingas nuo kitų lašų.

Milijardai kojų trepsi po šią žemę
Ir nėr nei vieno tokio pat kaip tu.
Ar tu žinai, koks unikalus stebuklas
Esi, buvai ir būsi visada.

Gamtos vaikai visi mes esame.
Meilės Dievas girdo  mūsų sielas gėriu.
Ar tu žinai, žmogau, koks esi man artimas.
Myliu tave visokį: pavargusį, liūdintį ar laimėje.

Kiekvienas žmogus spindi savo vidinį grožį.
Gal būt nusivylimai, liūdesys trukdo jam pražyst.
Siunčiu šiltą šypseną į liūdesio pripiltą širdį.
Noriu uždegti meilę gyvenimui  kiekvienam.

Mylėk vėjelio švelnų brizą,
Net jei šiandien juodoj, purvinoj lemty.
Nusišypsok  šiam spalvingam pasauliui,
Sugrįš šypsenų šimtai ir tau.

Gamta sutvėrė visus lygius.
Nėra nei gero, nei blogo, nei gražaus, nei negražaus.
Tu toks žavus, koks esi šiandieną.
Lai maudo meilė tavo sielos gelmes.

                                2002-12-17
                                Oud-Beijerland



Laukiu

Tiek daug nutylėta, neišsakyta
Sukrauta giliai lyg sūriai klėtyje.
Aš ieškau tavęs tarp praeivių,
Nors kol kas nežinau kuo tu vardu.

Mintys bučiuoja tavo nuogą kūną.
Liečiu tavo šypseną žvilgsniu.
Žvalgaus į dangų. Dievo ženklo laukiu,
Kada galėsiu delnu gert tavo pečius.

Gyvenimo upe plaukiau prieš srovę
Kol paliečiau tiesos krantus.
Dievo nematoma skara apjuosus sielą,
Ieškau tarp praeivių tavo akių.

Noriu jose paskęsti amžiams
Išgirsti tavo skrydį iki manęs.
Tu tik pajusk mane ilgai nelaukęs.
Jau kriaušės baigia nokt sode.

                                17. VIII. 2002
                                Palanga



Tu prisiliesk

Tu prisiliesk prie mano vienatvės
Sušildyk ją savais, mielais delnais.
Ar tu žinai, kaip karštai esi lauktas.
Man nesvarbu ar moki tu skraidyt.

Paimki mano ranką ir skrendam
Aukštai, aukštai, kur nėr tamsos.
Aš noriu tau padovanoti mistinį regėjimą,
Patirkim tai abu drauge.

Išlaisvinkim šiltus jausmus viduj rusenant,
Ir meilės vandeny skaidriam
Pajuskim vienas kito sielas.
Tu prisiliesk savais delnais. Aš myliu.

Myliu gyvenimą, kurs man palaima,
Net ir šaltą vienatvę aš myliu.
Pasaulis per gražus - jame liūdėti.
Paimki mano ranką ir eime drauge.

Aš tau parodysiu ramunių lauką,
Kur bėgsime basi paskęst jose.
Ar tu žinai, kaip karštai esi lauktas.
Man nesvarbu ar moki tu skraidyt ar ne.

                                    12. XII. 2002
                                      Oud-Beijerland

Eilės Vilijos Stančiauskaitės