Medžiai išsirengia rudenį o žmonės vis nuogi ir vis išsirengia Dievulėliau, kokie keisti tie žmonės sulenda į paraloną ausis užsikemša ir vis ieško vado piršto kur rėkia ir juokiasi o suglumę nesupranta jo kalbos kojų šokyje ir vėl kalti tie žali ufonautai taip zirzia kažkas ausyje tas skausmas pergamento sviestas pakelyje žydi ir draugė tave išmaino į tualetinį popierių apsiverkia aukodama avį nes toji užbliovė kai eiles rašė o didysis poeta vis sako diedai ir diedienės marš viens du kapinaites ravėti ravim vapsvų vaikai pikti jauni gražūs svaiginantis bučinys tad tikras keistumas toks keistumas geliantis kad pakeisti norėtum savo gimimo ar mirties datą
Sveika, Dievo avele, kurią išdavė draugė, kuri iškeitė tave į tualetinį popierių. kaip gera turėti pinigų ir nupirkti kažkam kvepalų, kaip gera surasti draugą - tualetinio popieriaus direktorių, kuris niekada tavęsz neišduos su tualetiniu popieriumi. o kam? laikyk viską atvirai. vagys bijo atvirumo
paryšyk žmogui su dviem ss ir pasikviesk arbatos.
pasaulis platus , nes daug susitikimu vietu
Tokios griežtos Moli dar nesu skaitęs. Kas tą švelnumą išginė, kas privertė prasiveržti griežtesniam tonui, žodžiui?
Visą laiką galvojau, jog man tavo kūryba - tai liūdnas švelnumas, stiprus bejėgiškumas, lyg visa stebint iš šalies, tačiau jaučianti labiau, nei dalyvaujantieji. Dabar nustebęs matau tave kitoki. Ir tai taipogi gražu, stipru ir tikra.
Ačiū už eiles.
Moli, be reikalo atitaisai tas klaidas, jų negalima pastebėt, nes yra daugiaprasmiškų eilučių, kur žodžiai tarpusavy nesisiej, kad ir ši- tas skausmas pergamento,- kur pereinama nuo ufonautų prie nzn ko, o to labiau sunku susiet eilutes vieną su kita- bandai visa tai susiet ir nzn dar ką daryt, kad tai būtų tikra, bet tai yra labai labai dirbtina ir susintetinta. Daug gerų vietų, bet man trūxt lyg sąsajų, lyg dar ko..Iš vidurio išmetus kas nereikalinga ir perkrauna būt puiku.