Neturiu žodžių išsakyti, kaip man patiko. Tikriausiai dėl to, kad man jis susiskaitė kaip buvimą kartu virš laiko stokos iškeliantis eiliukas. Žaviuosi!
Estetiška ir originali kosmogonija tai man. Graikuose buvo toks savitas mąstymas. Toks mąstymas, kai tam tikri dalykai nesukeldavo jokių klausimų, nes jie arba būdavo, arba jų nebūdavo, dar tai galima pavadinti kitokia rega. Kažkodėl apie tai pagalvojau. Man patinka graikai. Jūs man irgi patinkate. Musėt būsit graikas?
pirma strofa superinė. netikėtumas, originalumas. nokautuoja galima sakyti. tačiau toliau parako šiek tiek pritrūksta. bet, žinoma, nėra taip jau visiškai prastai. spalvotas kūrinys. ir tokia ramybe dvelkia.
įdomu tik ar "kam mums laikas, kai turim arbatos", ar kam mums laikas, kai turime vienas kitą :)
Chi chi, prajuokino ir kaipmat sušildė tekstukas, man kažkuo priminė absurdo teatrą, bet kartu ir tokio genialaus optimizmo paskleidė, kad rašau 5 ir baigiu:)
Chi chi, prajuokino ir kaipmat sušildė tekstukas, man kažkuo priminė absurdo teatrą, bet kartu ir tokio genialaus optimizmo paskleidė, kad rašau 5 ir baigiu:)
teisingas žingsnis į priekį, bet paskutinę eilutę nukirsčiau "kai turim arbatos" manau nereikia nes pavadinime apie tai jau pasakyta, kad pokalbis. pirmos dvi eilutės superinės, kaip ir prisiminimas apie suoliuką ant ežero kranto.
Labai patinka atmosfera. Atrodo įlįsčiau ten ir neišlįsčiau visą žiemą, skaityčiau sau etketes ant cukraus pakuočių ir gerčiau arbatą karštą garuojančią ;)
Ir pabaiga labai faina :) Taip tik dzingt mintis "ogi tikrai" ;)
5*, be abejo
:)