saulės rezginio vaikis* * *
sese įstrigusi šiapus
mirties gyvenimo neverk
glostyk mane duonos plutele trupink
po lygiai myliu kaip amen raidėmis
mantromis nepoteriautomis pažodžiui
įkvėpimą sergėju maldomis dievams meilinuosi prielopšio
giesmėmis iš negalios į dangų kasvakarėj mirty
nei vidujinės raganos pikta toks krūtis pažadėtoji
lytimi neišlijo savigailos žygiais per nugarą spragilu
grėblio dantimis per vyzdį laimink nebus
su velniu obuoliauti
tūnoti po akių vokais bus tebus
pagarbinti tėvo kūdroje prigirdyti kačiukai
gyvieji paknopstom skersai nuomonės kryžiumi
negyvėliai piestu dangun nuogi tarsi sielos
nuo šventoriaus šunis atgailauju nuodėmės prakaitų
venecijom tįsta sąžinės nuotekos velniop praloštos
pragertos biblijos čakros vedos - velniop
neįsiteisinęs meilėje savipaties kūdiki
bevaisė mėlynė po trečiaja akimi sese mano
gyvenime anapus besikvatojanti
besišlapinanti šiapus mirties
šv. n - toji dilgėlių pievoje
dievo karvytė
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-02-10 07:43
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-15 10:11
lietuviškos literatūros šiuolaikinio pasaulio košė
nestandartas nustebinti siekia išsispausti iš savęs Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-09 19:42
Manyčiau šiek tiek šizofreniškas, bet racijos yra. Labiau patiko Karlynos eiliuotas komentaras.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 15:52
nėra čia kočėlo ir tešlos, lyg iš sielos išplaukęs man regis..:))
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 14:18
trajakas, nes atrodo, kad pasiemei teslos ir kocela, ir kociojai tol kol pritempei iki labai didelio darbo, bet geriau koncentruot o ne kociot
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 10:00
stipriai,nors kai kurios vietos man pasirodė kiek perspaustos ir dirbtinokos.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-10 09:41
argi galima glostyti rimtus vyrus? -
prie jų baisu net prisiliesti, kad neiširtų tos nytys rimties, gražios kaip venecijos už stiklo, devynios venecijos už stiklo, tris kart po devynias skaičiai taip lengvai sukasi, nespėsi sumirksėti - pasaulis apvirtęs, kūdros dugnas prilipęs prie nugaros šešios saulės, triskart po šešias, per vandenį eina, iš lėto taip eina, gražiai kaip venecijos eina į mano akis. atsimenu dievas, kažkuriame sapne, turėjo tokias nytis, kad pakeltų iš dugno, ištrauktų. - ar trauksi mane, mano mylimas, aplipęs venecijomis rimties, apsčiai aplipęs, ar paliksi akių obuolius nepridengtus tavęs pasigrožėjimams amžiniems? poteriauju dilgėle šiapus, pilka ir sušiurusia, kad nebebūtum rimtas kaip vyras n - tąjį kartą gyvenimus suskaičiavęs, bedėliojąs į stalčiukus veidu, kurį išsigąsčiau paliesti iš pridrėkusių pievų rankas ištiesus, iš po dilgėlės marškinių. būki vaiku, mylimasis, rimtu vaiku belaikančiu delne nustebusiam dievo pasaulį it dievo karvytę ir atvirkščiai, kad galėčiau. kad galėčiau ir tu. kad akių obuolius būtų lengva bučiuoti. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |