Mamai.

Oi, kaip norėtųsi nušokt į kaimą,
Kur godžiai plėšia dūmą kaminai.
Nepatikėsit ir kokia tai laimė,
Kada pro langą žiūri dar Jinai.

Kai vos išgirdus gurgždant purų sniegą
Pašoka man duris atidaryt.
Tokia laiminga, nors visai paliegus,
O aš galiu Jai pasakyt: -  mamyt.

Ir pasijųsti vėl mažai lig vakui,
Priglust ir pasėdėt ramiai šalia.
Kodėl mes taip mažai surandam laiko
Pasidalint Jos laime nebylia?

Deja, deja- langinės jau užvertos.
Balti takeliai sniego užnešti.
Ir kaminas, tarytumei išbartas
Nuliūdęs pupso stogo pakrašty.