eiliuota pasaka „Žmogėdrų Kalėdos“ 3 dalis

Dangumi žvaigždėtu lekia,
Švilpia vėjas pro ausis.
Išplėstos žmogėdrų akys –
Kalėdas tuoj pamatys!

Mirga tolumoj švieselės –
Miestas jau nebetoli.
Nusileidžiančio senelio
Laukia ten visi, visi.

Pasitinka jį plojimais,
Fejerverkų saliutu,
O tada – už rankos ima,
Klausia, kas su juo kartu.

- Čia – draugai. Nors jie – žmogėdros.
Tai tik vardas toks baisus.
Pavojingi? Netikėkit!
Ir priimkit, kaip savus.

Tuoj žmogėdros susižvalgė:
„Jei kelis suės – kas bus? “
Tik staiga pradingo alkis –
Daro senis stebuklus!

Sutiktas žmogus kiekvienas
Neatrodo jiems kepsnys!
Nebenori jau žmogienos –
Na, ir ką dabar darys?

Kvepia vynuogės, bananai,
Nors nemėgo jų lig šiol.
Mintys apie mėsą skanią
Netikėtai ima tolt...

Bet nėra kada svarstyti –
Šventė prasidės tuojau.
Juos berniukai ir mergytės
Kviečiasi prieit arčiau.

Veda prie puošnios eglutės –
Neregėtai ji graži!
Ir labai... na, gal truputį,
Į jų palmę panaši.

Kiek svečių čia susirinko!
Paprastų ir ne visai.
Iš knygelių – stebuklingi –
Apie juos ir tu žinai:

Lapė, katinas batuotas,
Trys paršiukai su vilku,
Velnias, ragana su šluota –
Jų žmogėdroms kiek baugu.

Štai Snieguolė su nykštukais
Ir senelis su pačia –
Smagūs aplink eglę sukas.
Kaip visiems jiems linksma čia!

Senis, kur žuvelę gaudė.
Tą, auksinę, su tinklu.
Mielas daktaras Aiskauda
Su gausiu žvėrių pulku.

Dar nesijautė žmogėdros
Niekuomet laimingesni!
Šokt, dainuoti ir šnekėtis
Nori čia su jais visi.

Šypsos senis, raito ūsą,
Seka pasakas vaikams...
Netikėtai mobilusis
Garsiai suskamba kažkam.

Traukia daktaras Aiskauda
Telefoną, o tenai:
- Gelbėkite – mirštu, skauda!
Atvažiuokit būtinai!

- Barmalėjus? Taip nerėki!
Ką tu valgei, pasakyk.
Šokolado? Kokį kiekį?
Visą prarijai išsyk?!

Negaliu niekuo padėti,
Nežinau, kaip tau pasveikt...
Nes, suprask, dabar Kalėdos,
O sala toli labai.

Telefoną jis išjungia,
Gūžteli tiktai pečiais:
- Barmalėjus serga sunkiai –
Nieko negaliu pakeist...

Tas besotis jau įgriso,
Aplankysiu jį poryt.
Nereikėjo kalno viso
Šokolado jam suryt!

Tik senelis netikėtai
Tokius ištaria žodžius:
- Kaip gi taip? Dabar Kalėdos,
O kažkas kentės skausmus?

Sutinku – blogai jis elgės.
Bus piratui pamoka.
Sėski į roges, o elniai
Patys, kur tik reikia, veš.

Tik akimirką sugaiši
Ir sugrįši atgalios.
Ieško jis, atrišęs maišą,
Barmalėjui dovanos.

- Kai pagydysi, įteiki
Šią dėžutę nuo manęs...
Daktare, negaiški laiko,
Šoki greitai į roges!

Ir Aiskauda iškeliavo
Elnių kinkiniu šauniu.
Pasiėmęs šunį Avą,
Beždžiones šešias kartu!