Nepagalvojai (arba apie rudenį be keiksmažodžių)

atėjai
nenusiavęs purvinų batų
įslinkai į lovą
ir ilgai gulėjai nejudėdamas
sušalęs
jausdamas kaltę

perplėštomis venomis,
skenduoliais, pakaruokliais...
kišenėse milijonai pamirštų žmonių,
žlugusių vilčių,
cigarečių nuorūkų,
bevaisių revoliucijų...

galvoje
ne vienas intelektualus protas pasiliko
paliestas tavo apgaulingų vėjų
švelnių šalnų ir šaltos saulės spindulių;
skverbiesi po oda,
žadini instinktą bėgti
ir iš karto kuždi
„vistiek pagausiu”;
jausdamas kaltę
...bet tu juk to nenorėjai, nepagalvojai...