Turgaus dulkė

Nors kartą brisdamas
Per dulkes purvinas
Sugulusias turgaus
Aikštėj
Radau žvirbliuką
Sumindžiotą
Negyvą,
Nenusukau akių
Namo atgal
Nebėgau apsiblausęs
Nuo liūdesio
Slogios minties
Vyzdžių akių
Neplėčiau, neplėšiau
Nuo plunksnų skausmo,
O ašarų į kraują nemainiau.
Tik kelnes sutepiau
Dulkių juosta,
Mirties šešėlį nupūčiau
Toliau ir paslėpiau
Kišenėj.
Bet jis neatsigavo.