* * * *
Ar tau nesakė šypsena
Ir akys deimantais spindėję,
Kad pasiilgau, - na o tu..
Kitai save jau pažadėjęs.?
Nekyla rankos apkabint?
Lėkiau ne aš, -širdis skubėjo.
Jausmams prisirpusi naktis,
Būt nepakartojama galėjo.
Atsisakai, o kraujas virė..
Matau net nebandai gailėtis.
Na, nepajausi tu manęs.
Na nebeteks daugiau mylėtis.
Nebeišgirsi žodžių, tų..
Apkartę ašaros, - jų nematysi.
Nesuprantu tavų jausmų.
Kas aš tau – tyli, nesakysi?
Kuo aš pasikeičiau, kalta?
Kažkuo prisipažint, - galiu:
Užtenka dėmesio, aš dar jauna.
Sakysim, dar tris be tavęs turiu.
Tu abejonėse paskendęs!
Kaip širšės kandžios mintys tavo.
Ką praradai tau nesuprast.
Negrįš net žodžiai, - Viso gero!
* * * *