langai

Į šiltą langą pasibels žiema,
o šaltis nesuspės palikti gruodžio
ir žingsniai lėtą vakarą paguodai
nuves prie durų, o už jų šarma
Į tavo sodo obelis pamirš sugrįžti
tau būsiu brolis, būsiu be namų
tikėjimą prarandantis keistuolis.

Langai, langai - kažkur toli už jų
prisnigo miego, patalai boluoja-
pakelčiau ranką, žvilgsnio negaliu
įkalti į dangaus didybės stogą,
ir brangsta laikas, o dienų nedaug
kurias galėčiau tyliai išbučiuoti-
atlyžta pyktis, speigas ir vargai,
tarytum būčiau nuoširdus valdovas,

tarytum nieko nebeliktų čia-
nei pilko ūko, darganos, paguodos,
kiečiausio ledo sąskambio delne-
žuvims įstrigusių meldynų grožio,
ir šilumos negęstančių langų,
net kai bijodamas į juos pabelsti
vis tiek sugrįščiau, tapčiau nebyliu
šviesių dienų skaičiuotoju tyliuoju.