tuščias silpnas daugiažodžiavimas gaunasi, jei skaitai iki pabaigos..
tiek visai nieko du posmai, bet neišvystyta, toliau susiveda į grafomaniškus išvedžiojimus. (trečias posmas.) žodžiu potencijos energetinės yra - tai ir energijos, kuri nėra dar pajungta žinojimo eikvojimui, kad ją sudeginus, iššvytėti jos išskiriama šviesa, (nuo liepsnos, jai, tai energijai degant) kokią nors svarią ir gilią, bei prasmingą mintį. o tie čia "šventas šventas" nieko nesako, daugiau spekuliacija jau pamirštu tuo žodžiu (savo esmėje) reiškia sąvokoje jo bankrutavusiu. ( dabar ruduo yra šventas ir krintantys lapai šventi. nors jie jau atgyveno, bet gyvendami orą valė. o jei dabar nauji sužaliuotų, kaip pavasaryje, susproginėtų pumpurai, greit gruodis, sausis, jie tuoj nušaltų ir šaknys medžių iššaltų, ir pavasarį medeliai būtų NEGYVI. tai gi, dabar jau lapai šventi ant žemės guli. jie orą valė, kviepuodami.) Viskas šventa ir pavasario ir rudenio purvas šventas.
tik du posmai, o toliau nusėdo. potencijos yra, bet dar mintis nesubrendusi... ( tikriausiai?) trečias posmas- tušti žodžiai. kas norėta pasakyti eiliuku?
P.S.
Frydrichas Nyčė yra pasakęs:
" Nusivylęs sako: "Aš klausiausi aido ir girdėjau tik pagyras." --
čia mintis išbaigta, pas jus lyg ir norėta tai, tarkim pasakyti, tačiau nepasakyta, kur kas labiau atrodo jau nusivylęs, o dar nesubrendo iki to, jog tą mintį suvokti.
ji nėra išsakyta iš autoriaus pozicijos, o turėtų būti, juk kuriate lyrinį subjektą kuris nusivylęs... ( yra potencija, bet dar nėra brandos, taip atrodo jūsų tekstas. pirmi du posmai, O.K.)