Kitąsyk tavęs dar nebuvo ir
Aš buvau aklas.
Skaičiau pirštais, skaičiau moterų nugaras.
Mokiausi kaip slysti slanksteliu, lyg turėklais,
Neklystant rasti pirmą ir paskutinį laiptelį.
Mokiausi apeiti lūpas ir neįkristi,
Neužkliūti už antakio,
Skaičiavau žingsnius nuo peties iki smakro,
Nuo smakro iki blakstienų.
Kitąsyk tavęs dar nebuvo ir
Aš buvau aklas.
Skaičiau pirštais moteris
Ir surašiau jas į savo eilėraščius.
Kitąsyk tu jau buvai ir
aš buvau aklas.
Bandžiau skaityt pirštais,
Bandžiau skaityt tavo nugarą,
Bet neradau joje
nei vieno žodžio.
Tada aš praregėjau
Ir likau be eilėraščių.