Tamsoje nei gyvybės, nei dvasios,
nei tylos. Tik tarpuvarčių rokas.
Manyje miega žvilgsnis tavasis.
Miesto laikrody miega barokas.
Iš padangių, visai netikėtų,
meteorai liepsnodami krinta.
Kai tavęs man labiausiai reikėtų,
tu grimzti į sapnų labirintą.
Aš nemėgstu mįslingos vienatvės.
Jos aitrumo su prieskoniu brendžio.
Tu namie, o manęs pilnos gatvės.
Tu lygtis. Aš tavęs neišsprendžiu.