linki rudens

Tavo akys į mane
visada įeina lig dugno.
Lyg šiukšlyno sieloj nebūtų
Nei iki smilkinių
Vis dar šalta, kai gūžiasi paukščiai
Aš gūžiuos į tave visa savo baime
Ir alsavimas stingdo lašus
Jau nešilto lietaus
krateriai mano rimties
nuolat grasina tavo pompėjoms
Sniegas viską išės,
bet iki jo dar žvakių procesija.
prikelki mane pūgai giedant
saldžiai į ausį
Kad ir aš dar turiu išrišimą.
Paskutinį. Gal sulauksiu.