Ilgesiu

Kai per daug skrupulingai brėžiu
Tamprią ribą tarp laiko klejonių –
Išgodotam glėby išnykstu,
Išsiskaidau į smulkią dėlionę.
Pasitrupinu drobės dažus
Nuo laukimo išgeltusiais pirštais
Ir tariu ilgesingus žodžius
Apie tai, kad atgimus vėl mirštu,
Kad po daugel bemiegių naktų
Susapnuodavau, kad nesapnuoju:
Daug yra ochros miestuos glėbių –
Bet tik Tavo – sutirpstantis rojus.