Ištrauka iš vieną vakarą netikėtai užklupusio minčių srauto...

<......... >
Gali tylėti. Tavo bjaurus žodžiai vis tiek atsimuša i mano begalinio abejingumo skydą.
Jei nori, gali šaukti. Tai tik įrodys, kad esi labai silpnas.
Gali mane stumdyti. Juk seniai žinau, kas esi.
Po viso šito, gali atsiklaupęs maldauti atleidimo. Ir vėl taip pat elgtis.
Gali nužudyt mane, nes nieko iš manęs neatimsi. Aš atgimsiu, bet kitur.
Gali mane mylėti. Bet tai nereiškia, kad atsakysiu tuo pačiu.
Gali manęs nekęsti. Tokiu būdu naikinsi save, tikrai ne mane.
Gali meluoti man. Juk žinai, kad jau seniai nebepasitikiu Tavimi.
Gali man skambinti. O aš, savaime suprantama, atsiliepsiu. Bet tylėsiu.
Gali idealizuoti save. Bet juk žinai, ką visi mano apie Tave.
<...... >