,,,,,,,,

Aš niekad nebuvau šventa, tu ir ne šventas,
aš niekad Biblijos prieš miegą neskaičiau...
Nė karto maldai rankų nesudėjau, bet Švento Dievo išmaldos prašiau.
Ant žirnių keliais man neteko niekada klūpėti,
galėčiau girtis, kad gerai aš gyvenau,
bet tu ir vėl duris pravėrei girtas, prigėręs šalto rudenio lietaus. Žinau, liūdėjo ir liūdės ne kartą tavo siela,
manoji irgi ne šventa,
bet aš nė karto tau ir nerūpėjau, tiktai apglėbdavai šalta, sustingusia ranka.
Jaučiau kaip virpa tavo rankų gyslos, jomis ne kraujas sruvo,
o rudens vanduo,
numetęs gelsvą šaką alavijo, tu pravirkai....

Koks tuščias ir nykus ruduo!!!