Labanakt, Romeo

Kainas [Amžius – 18 / Padėtis visuomenėje - pusgotis, kliedintis nihilizmu, vienos pogrindžio grupės vokalistas / Ypatingos žymės - klaustrofobikas keista šukuosena / Nuomonė apie save - gera]
Donis [Amžius – 20 / Padėtis visuomenėje - romantiškas narkomanas, dirba gėlių parduotuvėje / Ypatingos žymės - išsiplėtę akių vyzdžiai, klaikiai rožinės kelnės, nepataisomas mergišius / Nuomonė apie save - Kur aš? Kas aš? Kodėl aš?]
Grafkė [Amžius – 17 / Padėtis visuomenėje - beveik pavyzdinga vienuoliktokė, liguistai besidominti juodąja magija / Ypatingos žymės – nesusiformavę / Nuomonė apie save - neturi]

Trečia valanda nakties. Daugiabučio balkonas. Kainas pridega Grafkei cigaretę. Iš lėto rūko. Pamato Donį, išsitiesusį pačiame gatvės viduryje. Ima isteriškai juoktis.
Grafkė: Eeeeij! Kas per cirkai? Kiek šiandien išgėrei?
Kainas[žvengdamas]: Baik, gi žinai, mūsų Donį - abstinentas iš pašaukimo.
Grafkė[pašaipiai]: Na, chemike, kelkis ir vilkis čia, nejuokauk, dar partrenks kas nors. Ar ką. Nagi!
Donis[staugia]: Eikit jūs visi..!
Kainas: Nu ne, tu bičas, čia kažką... Hmmm.
Donis išsitraukia žvakę, uždega ir įsmeigia sau tarp kojų.
Grafkė: Idiotas! Na kiek galima, kelkis, Doni. Velnias, kažkas atvažiuoja!
Kainas[klykia]: Kelkis, na, debilas!
Gatve važiuoja sunkvežimis. Lyg nematydamas Donio pervažiuoja jį kiaurai. Donis palaimingai išsitiesęs žiūri į dangų stiklinėmis akimis.
Grafkė[keikiasi]: Nu pravalas. Aš sapnuoju. Kainai, tu matei? Juk matei? Kur kraujas, kur? Velnias. Nebuvo smūgio. Nebuvo! Jokio garso, nieko.
Kainas[gesindamas cigaretę]: Debilas... [susiima už galvos] Išleiskit mane iš čia! Sienos. Visur sienos. Šimtas sienų. Šimtakampis briaunainis, sušikta geometrija, erdvės, erdvės, visur erdvės! Kampuotos! Duokit erdvės! Duokit. Na kas nors!.. Debilas!!!
Grafkė[traukdama iš rankinės raminamuosius]: Mažiau, viskas gerai [apkabina Kainą, bučiuoja į kaktą]. Ramiai. Tu šoke. [rankos dreba] Tu tik pažiūrėk į save. Meškiau, raminkis. Viskas bus okei. Kaip visad. [glaustosi]
Kainas pamažu nurimsta. Abu žvelgia į išsišiepusį Donį.
Kainas: Bičas, tu gi gyvas ten? Neapsimetinėk. Tu gyvas. Mes matom... Sušiktas ekstremalas.
Donis[niūniuoja]: I fly on wings, I fly on fear, I fly with darkness, into you I fall, I sometimes fall too low, too down and you can't see me, because i am so far, i am so small, i am so small and useless Zero in your dreams, oh love, oh fucking love...
Grafkė: Atsirado Romeo!
Kainas: Atvažiuoja. Tu matai. Jis ir vėl... Ne, negaliu žiūrėt. Aš švarus. Tu žinai, kad aš švarus. Kas per..?
Mašinos viena po kitos važiuoja kiaurai Donį. Pastarasis medituoja. Atsiplėšia nuo žemės ir pakyla prie pat balkono.
Grafkė[glaudžiasi už Kaino]: Nu ne, čia spiritizmas. Grupinis seansas. Masinė vizija. Miražas. Jo nėra. [pirštų galais bando paliesti Donį, spiegdama atsitraukia] Jis yra. Velnias. Prakeikimas, jis egzistuoja. Tu primeti? Nepatikės. Ne, nu šakės, niekas nepatikės.
Kainas: Doni. Dieve mano, Doni. Atsibusk. Tu žinai ką, tu, bičas... Nieko tu nežinai, prakeiktas narkomanas. Atsibusk, po velnių. Pažiūrėk, ką padarei. Tu matai? Matai? Klausiu, MATAI?
Gatvėje žmonės vaikšto lyg niekur nieko, iš kažkurio aukšto iškrenta katinas, krenta kiaurai Donį.
Grafkė: Jie nemato. Ar tu suvoki, Doni? Jie tavęs nemato. Tu, velnias, ką tu sau pasidarei?
Donis[rėkia]: I am Zero... Only useless Zero!
Kainas[apsimesdamas, kad nieko nevyksta, paima į rankas gitarą ir įsijautęs traukia]: Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės, subangavo geltonų aguonų laukai, basų angelų nuskambėjo giesmės, suvirpėjo širdis, suplasnojo sparnai... 
Grafkė vaikšto nuo vieno balkono galo į kitą, nervingai rūkydama, vietomis pritardama Kaino dainavimui. Paskui atsineša stiklinę su alumi ir paduoda Doniui. Stiklinė krenta kiauriai delną ir sudūžta. Kainas apsimeta, kad nieko nevyksta, Grafkė susmunka.
Donis[nuobodžiaujančiu tonu]: Nužudykit mane. Visą. Nužudykit. Nenoriu gyventi. Suprantat? Atsibodo.
Kainas[ironiškai]: Babkių laidotuvėms turi?
Donis: Nesvarbu. Kurs nors, kaip nors. Na, užmuškit. Matote, man nepavyksta. Velnias. [puola į isteriją]
Kainas[padeda gitarą į šoną]: Ė, o jei rimtai. Tu tarkim tikras, kad tu...tipo dabar egzistuoji? Gal tu jau seniai. Taip sakant Zero. A?
Donis[muistosi, bando save smaugti, bet rankos pereina kiaurai]: Jis sakė, kad bus staigiai. Prakeikta chemija. Jis sakė kelios sekundės ir baigta. Tu žinai ką? Jis melavo. Sušiktas senis.
Nu idiotas. Aš dabar ne tik kad nemirtingas, nedarbingas, lytiškai neaktyvus... Aš dar ir nulis. Aš jau galvojau viskas. Noriu dulkintis! Noriu, po galais, aš gyvent noriu. Noriu atsistoti ant svarstyklių ir žiūrėti kaip rodyklė iš lėto krypsta dešinėn... Noriu sverti septyniasdešimt, kad ir visą šimtą kilų, noriu, velnias, prakeikimas!
Grafkė[vos susilaikydama nuo juoko, ploja su pasitikėjimu]: Joo, bičas, tu čia pavarei. Nu nerealiai čia tu. Sakau, spiritizmas. Tu matai, o tavęs nemato. Tu primeti, mokytojų miegamieji, viešieji tualetai, nu viskas, viskas taip sakant. Paradise in earth.
Donis[keikdamasis]: Aš ne sušiktas ekshibicionistas! Iškrypėliai... 
Kainas[susimąstęs]: O kodėl tu įsitikinęs, kad čia, taip sakant,  po amžinųjų? Tu gi nežinai, kas bus, tarkim...po kelių dienų. A? Ponas protingasis?
Grafkė: Jo. Rimtai. A?
Donis[verkdamas]: Kas man šovė į galvą? Prakeikti filmai. Ne. Žiniasklaidos įtaka. Pigūs siaubo romaniūkščiai. Aš gi gyvent... Aš dulkintis noriu. Noriu prisisprogti iki vėmimo, išsitiesti ant sofos, glamžydamas kokią nepilnametę ir gyventi. Gyventi, po galais. Atsiliepinėti į telefono skambučius, keikti darbdavį, šlykštėtis jumis, šlykštėtis, mylėti, mylėtis... Po velnių!
Staiga pasigirsta keistas garsas, lyg kas būtų sudužę. Donio fizionomija ima keistis, jis bąla, smunka, raukšlėjasi. Kainas bando ištiesti jam ranką, bet pagalvojęs, kad tai būtų betikslės pastangos, atsitraukia. Grafkė suklinka ir užsidengia akis. Po minutės pasigirsta policijos ir greitosios sirenos. Minia žmonių stoviniuoja aplink krauju paplūdusį, beformį Donio kūną. Grafkė uždega žvakę. Akimirką abu tyli.
Kainas[paimdamas į rankas gitarą]: Gersim?
Grafkė[aprimus]: Jam taip bus geriau. Juk taip?.
Kainas[melancholiškai dainuoja]: Mėnulio pjautuvas dalina dangų, o pasiekti dangų neužtenka rankų, ir mes jo nesiekiam, mums gera ir čia, butelyje žvaigždė tave daro gražią...
Grafkė[užpūsdama žvakę]: Labanakt. Romeo...[šypteli ir švelniai glaudžiasi prie Kaino]