sugrįžimas į pasaulio kraštą

G.

Nėra čia takų, bet Tau vieną praminsiu
Per dirvonus, laukus  ir čiobrelių lankas...
Ir nuvesiu Tave, o tada paklaidinsiu,
Kur paskęsti gali vos įmerkęs į pievą rankas.

Čia ir liepto nėra, bet Tau vieną nutiesiu
Per nerimstančias vėjyje smilgų marias
Ir paslėpsiu Tave nuo grobikiško miesto,
Kur Tavęs net tėvai šaukdami  nesuras.

Ir žmonių čia nėra, jų nebus, net jei geisi,
Mes pirmieji pėdas sudrėkinę šia žeme gaivia.
Viskas mūsų! Čionai mes netrukdomi žaisim,
O išvargę užmigsim po didelio klevo laja.