Nenoriu sugrįžti, kur niekas nelaukia,
Kur aš akyse, bet ne širdyse.
Kas naktį sapnuoju gėlėtą lauką.
Kaip gaila, kad ten nelikau, kad aš čia.
Man vis dar vaidenas senamiesčio gatvės.
Be tikslo ėjau viena minioje.
Ar leista man šiandien prakeikti pasaulį?
Nežinau tiktai ar prakeikt ir tave...
Ten skamba mano netikras juokas,
Sugriuvę tikslai, pasiklydus mintis.
Ten žiba mano akys vilioklės,
Kad nieks nematytų kaip verkia širdis.
Nenoriu išeiti, kai niekas nelaukia,
Nes jeigu išeisiu, sugrįžti reikės.
Aš noriu tiktai į gėlėtą palaukę,
Aš noriu, kad nieks neatimtų nakties.