...

Vėl vienas
Nevaldai jausmu ir mintys
Susipina, nuo skausmo apsiginti
Nepadeda ir storos sienos
Pagalvojai
Ji atsigręš ir baigsis žingsniai
Nepastebėjai paskutinio žvilgsnio
Jos šalčio, dėl kurio ji nesustojo
Ir bėgo (bėgo!)
Tau paliko ugnį, ašaras sušildys
Ant savo skruosto, paskutinę viltį
Parblokš ir jos širdy neliks jau nieko (nieko!)
O tu šnabždėsi
Žodžius, kurių pats mėgdavai klausytis
Išleisi juos ir liepsi ją pavyti
Tik ji jau jais nebetikės...