***

P. S.


būna, kad ištinka tokios naktys
kai švyti pilkumas šešėlio

krintąs nuo angelo sparno
ir veido tavo moters

nelyg du šventi ežerai
virš miegančiojo sapno

būna, kad ištinka tokios tylos
tokios tylos, kurios ima skaudėti

kai išgirsti akmenis giedant giesmes
garsiau už naktinius paukščius

ir rodos viskas tampa taip aišku
ir tūkstančiai metų nušvinta delne

būna, kad ištinka tokios
                  amžinos amžinos
                                      naktys

kai klajoklis atranda namus
kai žuvys išmiršta po vieną

ir rodos ima lyti dangus
ir rodos spingsi spingsulės vienišųjų veiduos

užsimerk - telieka tyliai kartoti -
                                        užsimerk
mes ne žuvys, mes vienatvę prisijaukinsim

kai tokios amžinos amžinos naktys