Niekada netikėk,
Kai žadėsiu nupjauti tą medį. -
Jo viršūnėj
Tavo vėliava keičia spalvas,
O virš jos du maži angeliukai,
Ragaudami skonį, nuolat nulaižo
Ir apiberia spindinčiom dulkėm.
Niekada netikėk,
Kai kosmetinėj laiko dėžutėj
Nešiosiuos vinių ir plaktuką,
O galvoj tabaluos
Pakaruokliška virvė.
Užsikimški ausis,
Kada kalsiu į tave ir save
Visas kasdienybės žaizdas,
Žaislus ir vėjų laukinių
Išmėtytus rūbus.
Niekada netikėk,
Tik sėdėki po juo
Ir tikėk,
Tik tikėk.
Noreciau pac toky parasyti nes tik ka pac suprantu acimenu ;) Labai Labai. Cia ta gera sistema rasykuose spusteli ant kazko kas spustelejo ant taves ir randi ko niekada nebuvai skaites ir net abejoai ar gali taip buti esi pagalvojes jei rasi kazka tokio tai tikrai nusipirksi knykga ir va prasau rasykuose tai kasdienybe ar bent jau paprasta kaip kasdienybe ;)
:)Po mana medžium vėl pridrengta...Nu upeliuka čia nepakenks, vandeniaus reik, o ta koške..graži kokia bjaurybiuke:DDD, ta koške galėtų pamąstyt, kad ne visi medžiai obelas, gal aš klevą pasondinau...tipo su tipo - augo sode klevelys, nekrent nuo ją joks obelys, sėdi Džekutis be minčių, nes negava bum ant smegenų:P:DDDDDDDDDDDDDDD
Suvarei čia dabar mani. :(
Jei kas ir išlįstų, tai jau tikrai ne kirmius :DD O skylės šonuose dabar madinga, rimc, sakau ir nė čiut nemeluoju. Kaip džinsai paplėšyti, nūūū.
:)Tikrai?..ko tai pasiabejo..susiabejojau.., neestetiškai kaip tai atrodo ir vis dėl tą, kad baugu, jog iš tos skylas kirmius išlyyyyyyyyyys, o jegut būt gerai išdžiovintas, išveistas ir be kirmiaus pavojaus, tada ta skyla mirtinai tiktų, kaip antikvarinius daiktus būtum, o dabar..kaip valkata giliuške sukirmirmikeliavusisisis:P:DDD
:)O, tas gilius visajaus tinka po mano medžiu.., gaila tik, kad pragraužotas biškia, o dėl to tikėjimaus, tai pas kunigą pasiklausk, ir būtent pas kunigą, o ne kunigo, nes man taip patinka, vat ir dzin:DDD