stiebiasi žolės nuo stogo į kamino glėbį
rūksta alsavimų debesys pumpurus kelia
o išsiskleidę po dangų plaštakėmis rieda
rūkas mus pusdievių plunksnomis švelniai aprėdo
siūlės netikros primatų atšalusios pėdos
stingsta pakibęs lietus nuodėmingi dar miega
saulė kvatoklė pelėdai užspaudusi snapą
ryto kokteilį lyg duoklę iš laukiančių geria
mirkteli šelmė šešėlyje angelą slepia
šalta aš tykiai glaudžiuos pilko sparno rimty
pilna palėpėj burkuojančių viešpatie kilsiu
tik truputėlį atleisk dar išskrist per anksti