nusvyra rankos
ir akmenys išbarstomi.
uždaužysiu tave
dievaži uždaužysiu
kol knygose miega flotilės
tilteliai gyviems negyviems
šešėlių sutanose supasi
dyla
pirštai pelėkautuos pirštai
plaukuos sumazgyti kauleliai
čia žmonos susidėvi greitai
čia grįžta nakvot miesto kalės
ir traukiasi raktai arčiau
tik spynos gilėja
beldimas. o viešpatie, jau?
dabar galiu užsimiršti.