Laikrodinė trintis

Laikrodinė trintis ciferblatų raudonyje tiksi.
Neišmokai nubusti anksčiau, nematei kaip ji rąžos.
Ji nevaikšto, ji eina – mergaitė, kurios nesutiksi.
Ten, kur gimsta rytai, gimsta naujas sekundžių tiražas.

Tai ne šiaip sau rytai – jais Jūratė aprauda Kastytį.
Savyje gniauži kvarcinį smėlį ir kretančią viltį.
Kad ir kiek telpa saujose – viską reikės išbarstyti.
Net nuspręst negali, ar pažersi iškart, ar po smiltį.

Pavirsti lietumi, sako vyrams negalima, gėda.
Sielos potvynius drėkstančiais skruostais nusibrauki uoliai.
Išdraskytos rodyklės ant sienos ir nieks neužgieda.
Nieks trinties neišlaiko – iš laiko pasipila guoliai.