paskutinio eilėraščio lyriniam

jau niekas neberašo eilėraščių tau
ir kontrabosas iš už sienos
tik kontrabandinius minorus retransliuoja
esi lyg vakaras išėjęs uždarbiaut
į išvažiavusį stoties rajoną

lyg nuvarvėjusi šviesos našta
nuo užjūriu apkrėsto pakeliamo tilto
žaizdotas valkata įplyšusiam mieste
pūlingu rašalu pritvinkęs

vylingu noru tapt kažkuo kitu
raštingųjų krašte net paleistuvės popierinės
bet vis sunkiau čia parsiduot raštu
kai puslapiuos nebegirdėt maldos
kadais galvom seilėtom lankė piligrimai

juk taip - niekas nebeskaitys eilėraščių tau
ir kontrabosas - o kontrabosas jau seniai supuvęs
tiesiog sudeginta knyga čia išsitars
pernakt mirtim herojaus kurio gal net nebuvo

bet tiltas liks. bus keliamas tik tam
kad šitas miestas niekad neužgytų
nuo ledlaužių skersuojančių kol atsitrenks
į jūrlige susirgusią poetų lytį