Atsigrįžimas į Dievą

Mūsų krosnyse duonos pluta- be sielos, be kūno, -
O Dieve, pajuodus pajuodus,
Teka vynu per ližes, raudoja raudoja,
Mūsų duona.
Ar skalsi, ar priglausi,
Kai pjausi, duoną ranka kai raikysi?
Ar mane pasodinsi kairėj,
Kad užuosčiau, kaip smelkias,
Kaip teka  venom - į širdį,
Arterijom - į galvą,
Tavo duona.
Mielasis, tu eisi pirma,
Aš - iš paskos,
Kad nematytum, kaip bijoti nemoku.
Tamsoje jaučiu vien tik kvapą,
Todėl
Barstyki man kelią, barstyki!
Duona, mielasis,
Tik duona.