Tetervinų šokis

Kaip švelniai tetervinai šoka meilę paširdukuos.
Tai magiškas akibrokštas, tai glosto, tai tvaru.
Kiek kartų ji čia lankiusis, kiek šėlusi, kiek dūkus...
Šįvakar mano vienkiemy pritūpę aitvarų.

Jie šypsosi ir geria muziką armonikėlės,
kuri nieku gyvu iš mano lūpų neišslys,
nes tetervinas su pačia mums pokylį iškėlęs –
būriuojas pamergės ir pabroliai, ir vakaras piršlys...

Dar pasėdėsiu kiek, užuovėjai pečius atlošęs.
Retokai šviesmečių sterblėj palaimintas degu
ir mėgaujuos jaukiu šnabždėjimu beržinės tošies,
kai paukščiai tuokiasi – tegu pašoka dar, tegu...