Lyg bakalėjinis etiudas

Lyg nejučia jaukioj parduotuvėlėj bakalėjos,
prie lentynėlės su importinės kilmės razinom,
pirmiausia, susidūrėm, tik po to susipažinom.
Ta papūgėlė, per ilgai narvelyje kalėjus,
pasprukti geidusi iš blyškiai apšviestos alėjos,
tebuvo sustojimas pravažiuojančioms mašinoms...


Ir visa klaikiai panašu į bakalėjinį etiudą:
Sinatrai pliekiant, prisimerkia lempos, kūnai juda.


Tokia gležna, tačiau tikrai įgudus pardavėja...
Nuo tos minties gerklingai ėmė krenkšti patefonas,
iššoko adata, suraižiusi plokštelei šonus.
Pati gležnutė savo antakiais išspardė vėją,
kuris skurdžių kišenių erdvėse ilgai viešėjo –
gan droviai švilpavo kedendamas ausis jo fonas.


Ir visa klaikiai panašu į bakalėjinį etiudą:
Sinatra tyli, lempos mirkčioja lyg jas kas pjudo.


Prieš bundantį susižavėjimą pakirdo rytas,
nemandagiai palikęs meilę gatvėj, už vitrinos.
Gležnutė raukės it ragaudama žalios citrinos.
Nuo cinamono nulupta žievė ir pradarytos
durelės lauk – nenuostabu – poryt atėjo kitas,
kuriam ji kvapiojo aliejaus veltui dar netrynus...


Ir visa klaikiai panašu į bakalėjinį etiudą:
Sinatrai leidus, tamsoje gležnutė nusižudo...