*

pernelyg toli nueita.
medis sužydęs į debesį
tiesiai po dievo langais
kur tuščia laukimo–
niekas pro juos nebežiūri
kiek bedaužytum

nebeatsimenu: regis
moterys nuogos
man šoko ir snigo
ant nulupto veido

nepamenu dieve
kas lupenas rinko
ir veidrodžius tvarstė

duobkasys
taip nepamena užkasto
kada kapines batuose
neša namo

žinai, sakau, man baisu
koks esu miręs;
su kiekviena diena
vis labiau.

taip giliai ir toli
įsilipęs nebetikiu–
lygiai tiek nesi.

sulopyti veidrodžiai
lapkričiais byra

žinai, – –
aš parsinešiau tėvą
kišenėj.