Trys paukščiai liepoje

Naujos Janinos Jovaišaitės knygos specifika yra ta, kad tai knyga rankdarbis. Ne kiekvienas poetas gali pasigirti turįs rankų darbo knygą. Gaila tik, kad tas rankdarbis kiek grubokai suręstas, pasitaiko ir korektūros klaidų, tačiau visa kita tiesiog viliote vilioja: įspūdingas viršelis ir jo aplankas, retro stiliaus ryškiaspalviuose rėmuose Janinos Jovaišaitės šeimos nuotraukos (tikrai didelį darbą įdėjo knygos dailininkė Ieva Jurgelevičiūtė). Matyt, dėl to ir albumas, kad nuotraukos, piešiniai ir eilėraščiai. Dar viena knygos specifika – 40 egzempliorių. Matyt, vis dėlto tai ne riba, tiesiog tai užsakomojo pobūdžio knyga. Tokios buvo populiarios pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu.

„Trys paukščiai liepoje“ – kas tai? Tai pagrindiniai Janinos poezijos įvaizdžiai – Janinos šeimos metafora: motina, tėvas ir pati poetė:

Už vieno lango viena liepa
Už kito lango kita liepa
Taip ir gyvenu
Mieste, bet tarp medžių.

Vienoje liepoje tėvas
Kitoje liepoje motina
Taip ir gyvenu viena ir ne viena.

Knyga sudaryta iš keturių skyrių su pavadinimais ir epigrafais. Skyriaus pavadinime tarsi iš anksto nurodyta skyriaus eilėraščių linkmė. Ta linkme poetė nuosekliai ir eina: vaikystės apmąstymai, prisiminimai, namai (motina, tėvas), kūryba. Nemažai eilėraščių spausdinama iš anksčiau išleistų knygų. Be to, retkarčiais knyga primena juodraštinį sąsiuvinį ar dienoraštį, kuriame rašomos įvairios net ir pasikartojančios mintys (pvz., 52–53 p. arba 62–63 p.).

Pagrindiniai Janinos kūrybos įvaizdžiai yra augalai (liepa, gudobelė, rožė, gerbera, raganė, vilkdalgis ir kt.), gyvūnai (katinas), paukščiai (šarka, kovarnis, varnas). Visas poetinis turinys lipdomas Janinos ypač mėgiamu secesijos stiliumi. Perkrautais įvaizdžiais eilėraščiai labai panašūs į barokinio stiliaus perdėtą puošnumą ar retro stiliaus ryškumą. Tai ypač pabrėžia eilėraščių epitetiškumas, sunkiai ištariamų žodžių pasirinkimas (savotiškas įmantravimas), spalvų gausybė: „Alyvų mėnesiena improvizuoja / Akacijų lapais – / Kovarnių žvaigždė vakaro ilgesy – / Prieš ar po švenčių“. Tačiau šalia to ažūriško epitetiškumo pasitaiko ir kasdienio net šiuolaikiško gyvenimo aktualijų: „Širdys – ne Velykų margučiai, / Bet dūžta – / Ir varva ilgesys lyg kraujas / Ant kompiuterių / Kaip ant senų laiškų varvėjo“.

Ypač svarbus poetei motinos įvaizdis. Motina aprėpia visą antrą knygos skyrių. Motina ypač mylima ir pastebimas jos šventumas, kuris didesnis nei žemė: „Vaivorykštės aureolė virš motinos / galvos, / Kuri didesnė už visą žemę“. Motina ypač suliejama su gamta, o gal net pati gamta ir yra motina: motinos apdarus matuojasi rožės, obelys, net saulė („O motina“), vien tik gėlės siūlomos į motinos herbą („Tavo herbui, mama, siūlau“). Ta gėlių gausa – tai secesijos stiliaus dekoratyvumas.

Motinos ir poetės santykis įtemptas, mat motina netiki eilėmis, tačiau motinos įvertinimas svarbesnis net už poeto vardą: „Be tavo įvertinimo / Net saulė neturi vertės. / Man pačiai net poetės vardas / Nebereikalingas“.

Tėvas eilėraščiuose valdantis visą pasaulį ir visus saugantis: „Visą pasaulį valdo mano tėvas, / Todėl, kad jam nieko nebereikia, / Tik mano laimės“. Tėvas nėra agrarinės kultūros atstovas, jis negano žirgų, nearia, nesėja, nepjauna („Tėvas nepjovė lankoje šieno“), tačiau tai yra kraitį, kuriame mėnulis, juodas katinas, meilės paguoda, geltona pienė, laimės svajonė, saulė ant stogo, grindinio tiesa, dovanojantis tėvas.

Pačios poetės kasdienybei užtenka ir surūdijusio stogo virš galvos, svarbiausia, kad eilėraščiai gimsta iš tam tikrų daiktų ir gyvų būtybių apsupties:

Sename name
Jaukioje mansardoje,
Virš kurios
Tik dangus
Ir surūdijęs stogas,
Rašau eilėraščius,
O balta katė sėdi ant stalo,
Juodvarnis prie durų.

Ne taip yra svarbu namas, bet „Vargšas yra tas, / Kuris neturi namų / Širdyje“.

Ši nauja poezijos rinktinė sudaryta tarsi poetinis prisiminimų albumas, prisiminimų, kurie ateina per eilėraščius („Mama, eilėraščiais aš tarsi grįžtu pas jus“), per žolės kvapą („Po lietaus kvepia žolės“), per nuotrauką, „kurią verta / ar neverta – / lyg drugelį prismeigti / po stiklu“.

Vis dėlto Janinos nuotraukos ir eilėraščiai yra prismeigiami naujoje poezijos knygoje.