Šio romano pavadinimas yra perfrazuotas iš vienos psalmės pradžios žodžių: Prie Babilonijos upių – ten mes sėdėjome verkdami…
Romanas yra daugiaprasmis: tai ir Dievo ieškojimas, ir žmogaus galių atskleidimas, ir savo kelio bei gyvenimo prasmės ieškojimas, ir ieškojimas praeities dabartyje bei noras per gyvenimo išbandymus patirti tikrąją meilę. Visas prasmes rašytojas mėgina atskleisti filosofiškai. Pagaliau dar viena prasmė – moteriškos giminės dievybės paieška, pradingusi ankstesnėje religijoje – garbinta pagonybės laikais: Deivės, Didžiosios Motinos kulto esmės ieškojimas ir noras tą kultą atgaivinti. Juolab, kad šis Deivės Motinos kultas pagoniškame tikėjime sutampa su Dievo Motinos Marijos kultu krikščionybėje. Tai lyg ir viltis, kad moteriškos giminės dievybė galėtų suvienyti pasaulį, nušviesti jį viltimi atsinaujinti.
Pagrindinis veikėjas – kunigystei pasišventęs jaunuolis susitinka savo vaikystės draugę ir nusprendžia išmėginti savo pasirinkto kelio teisumą. Kunigui iškyla problema: ar tarnauti žmonėms ir eiti dvasininko keliu, ar savo likimą sujungti su moterimi. Jie abu keliauja per Pirėnų kalnus, norėdami išmėginti savo jausmus ir suprasti, kuris pasirinkimas yra tikras. Tai tarsi kelionė per visą gyvenimą. Pagrindinė veikėja Pilara grotoje suvokia: „Ačiū Tau, Viešpatie, – mąsčiau, mudviem leidžiantis žemiau ir žemiau. – Nes aš buvau pražuvusi avis, o Tu mane parvedei atgal. Nes mano gyvenimas buvo miręs, o Tu jį prikėlei. Nes meilė buvo pasitraukusi iš mano širdies, o Tu man sugrąžinai šią dovaną“.
Rašytojas per visą savo romaną palaiko mintį, kad pagrindinis gyvenimo variklis yra meilė ir net tada, kai mylimo žmogaus nėra šalia, meilė išlieka. Abiem kūrinio veikėjams prasideda naujas gyvenimas, tarsi įgaunantis kryptį paskutiniu sakiniu: Svajonės pildosi dirbant.
2012-02-22 23:59
Man taip pat ši knyga paliko nuostabų įspūdį, ir kiek minčių gerų.. knyga buvo pilna spalvotų lapelių ;D
2005-12-03 14:25
man ji patiko turbut labiausiai is visu jo knygu. kiekvieno nuomone skirtinga...
2005-07-31 23:37
knyga geražiauriai atitiko mano nuotaiką, kai skaičiau
2005-05-05 05:27
O man ir mano pazistamiems si knyga neitiko - prasciausia, ka Coelho yra parases. Su kitom jo knygom net lyginti neverta.
2005-02-10 00:35
labai skani knyga:) skaitydama net apsiverkiau. o vieta su vyno taure buvo superinė;)
2004-12-12 17:02
60 psl. susinervinau ir meciau i sona. Senos bobutes stenejimas...
2004-09-26 18:56
Viena iš geriausių P.Coelho knygų. Tiktai graži ir subtili istorija.
2004-07-21 08:08
Recenzija l.gera, ko nepasakyčiau apie pačią knygą. Neįtikino visos tos religinės dvejonės ir klystkeliai. Kitos Coelho knygos daug geresnės.
2004-07-15 22:44
Neseniai skaičiau šitą knygą, labai patiko, nors "Veronika ryžtasi mirti", mano manymu, dar geresnė.
2004-07-15 13:59
Kažkaip man iš jos atmintyje liko tik to rankdarbio skaitymas ant upės kranto... Ir tai kas buvo po to. O šiaip viskas nuskendo :)
Ai, dar neblogai pamenu autoriaus įžangą apie sektinius ieškojimus... O matuojant originalumu. Man "Šviesos kario vadovas" labiau patiko. Tiesa, kai perskaičiau K.Kastanedos vieną iš palikimų. Supratau iš kur viskas pavogta :)
Kalbant apie šio autoriaus knygų recenzijas Jūsų lentynoje. Šita atrodo šiek tiek solidžiau.
2004-07-15 12:58
skaitydama sia knyga buvau transe.ir verkiau.verkiau.verkiau.