Labai nebloga ir rekomenduotina šiuolaikinės literatūros tyrinėtojui, studentui ar net protingesniam moksleiviui knyga. Autorius tyrinėja kritiško laikotarpio - šio amžiaus devintojo dešimtmečio - prozą.
Knyga įdomi ir tuo, kad literatūra čia aptariama ir socioliteratūriniu požiūriu, vartojant „postkolonializmo“ sąvoką, Lietuvoje anksčiau netaikytą postsovietinės erdvės literatūrai. Daug kalbama apie to meto menininko vaidmenį, jo kūrybos principus, menininko ir valdžios santykį, cenzūrą.
Aptariamų autorių diapazonas platus: nuo J. Baltušio ir J. Avyžiaus iki J. Ivanauskaitės, J. Kunčino, S.T. Kondroto.
Daug kur šių autorių kūryba lyginama su to meto dailės pavyzdžiais, ieškoma bendrų sąlyčio taškų. Tiesa, pats autorius pažymėjo, kad būtų gerai praplėsti darbą, aptariant devintojo dešimtmečio kino, teatro, muzikos kūrinius.
Knyga, nepaisant rimtos temos ir mokslinio stiliaus, parašyta tikrai įdomiai ir pagauliai, pilna netradicinių, kartais paradoksalių pastebėjimų.
B. M.