
Susidomėti Stanislovu Moravskiu mane pastūmėjo LTV laida „Laiko ženklai“, parodžiusi išsamų reportažų ciklą apie jį, juose pabrėžusi nepaprastą jo politinę įžvalgą, pamąstymus moralės temomis. Tuo metu kaip tik buvo pats prezidentinio skandalo įkarštis. Laidos autoriai gal net specialiai ir sukūrė šiuos reportažus, norėdami pabrėžti tas moralės normas, kurias aprašė Stanislovas Moravskis, taikydamas savo laikų politikams, ir lygiai tokias pat aktualias šiandienai.
Beklaidžiodamas tarp bibliotekos lentynų atsitiktinai užtikau šią knygą. Atsiskyrėlio atsiminimai, kaip juos vadina S. Moravskis, buvo baigti rašyti 1848-ųjų lapkritį. Laiške savo bičiuliui P. Malevskiui juos apibūdino kaip: „...tam tikra atsiminimų, anekdotinių memuarų rūšį.“ Ir iš tiesų, skaitydamas šią knygą ne kartą esi priverstas bent jau nusišypsoti iš nepaprastai spalvingai, gyvai apibūdinamų XIX a. pr. Vilniaus aukštuomenės narių, žmonių, kūrusių istoriją. Didžiąją dalį memuarų ir užima šie aprašymai. Juokingi, neužgauliai šmaikštūs, labai gyvi. Stanislovui Moravskiui buvo lemta studijuoti pačiu gyvybingiausiu Vilniaus universiteto laikotarpiu, kai prie jo glaudėsi slaptosios draugijos, kurioms priklausė ir pats knygos autorius. Norėtųsi šiuose memuaruose rasti žymių tos epochos žmonių, kaip Adomas Mickevičius ir kitų Filaretų draugijos vadų aprašymų, bet apie juos nutylėta. Paliečiama filaretų proceso tema, sukrėtusi visą tuometinį bajorų pasaulį ir vėl savotiškai, nemistifikuojant, kaip tai darė kiti jo amžininkai. Visoje knygoje galima pajausti autoriaus nuoskaudą dėl jo kartos moralinio degradavimo, nusivylimą atskirais žmonėmis ir visa visuomene.
Šie atsiminimai gan sunkūs skaitytojui dėl neįprasto šiems laikams rašymo stiliaus. Tekstas tarsi persisunkęs autoriaus puikiu išsiauklėjimu, geromis manieromis, intelektualumu. Naudojama daug mūsų ausiai negirdėtų posakių. Nepaisant viso to knyga yra nepaprastai vertinga istoriniu ir moraliniu požiūriu. Ji orginaliai atskleidžia savo epochą, leidžia pajusti kuo gyveno Abiejų Tautų Respublika po padalijimo, 1794 m. sukilimo numalšinimo ir represijų prieš jo dalyvius, Napoleono karų. Verta dėmesio knyga.
2006-07-22 12:49
aš tai galvoju, kad gerai, jog recenzentas parašė, kodėl susidomėjo knyga ir pan. mane irgi moravskiu sudomino ta pati laida. reiks kada ir knygą prie progos perskaityt. recenzija tikrai labai nebloga.
2005-11-13 16:49
Apie šia knygą buvo rašoma ir Metuose (2005 spalio 10) Dalia Marcinkevičienė "Apie Stanislovo Moravskio mizantropiją"
2005-08-06 11:29
Puiki recenzija. Trumpa, bet viskas pasakyta. Tikrai, panorau perskaityti tuos memuarus.
2005-04-29 19:09
Gera recenzija.Be to šis Stanislawo Morawskio kūrinys man labai patiko,skaičiau jį.Dėkoju dėstytojai jog pasiūlė:)Rašiau šia tema kursinį.
Visada domėjausi Vilniaus kūlturiniu gyvenimu.Dabar ir diplominį rašau šia tema=)
2005-02-27 16:54
manau neblga recenzija, ir puiku kai recenzentas pasako kur kada rado knygą, kas privertė susidomėtim, tai tarsi įžanga.
anyway, tokios knygos neskaityčiau, todėl manau recenzija puiki, jei jau galiu susidaryti nuomonę..
*5*
2005-01-16 17:10
man visada recenzijose kliūva aprašinėjimai, kas paskatino susidomėti recenzentą kūrinių, kaip ir kur jis atrado knygą ir pan..
2005-01-05 01:18
Informatyvi, glausta recenzija. Manding, tikrai verta daugiau nei 2.5.
Šie atsiminimai gan sunkūs
Gal labiau tiktų "šią knygą sunku skaityti".