Harry Potter and the Philosopher's Stone

Mielieji vaikai, neklaužados paaugliai ir paniurę jaunieji suaugėliai; mieguisti, pavargę, lunatiški jų tėveliai prie knygynų durų; kolegijų ir universitetų išminties burtininkai (dar keliate lygį?)!

Susipažinkite su neįtikėtina Hario istorija, kurioje figūruoja drąsa, sąžiningumas, draugystė, džiaugsmas, teisingumas, meilė ir ambicija, susipynę su gėrio, blogio, mirties ir laisvės temomis.

Nesu Poteriados tiesioginė skaitymo auditorija, bet baigus visas Rowling knygas (žinoma, anglų kalba!), dabar lankausi visokiose ten kosplėjaus fanų konvencijose, apsirėdęs juodais skarmalais ir užsimaukšlinęs aukšta, smailia skrybėle. Beje, kur aš padėjau savo Filosofinį Dekodavimo Žiedą? Sauronai, marš prie lentos!

Filosofija, pagal Platoną, prasideda nuo nuostabos. Ir vaikai stebisi viskuo. Jie yra natūraliai smalsūs, kvestionuojantys, norintys mokytis. Daugeliu atveju, jie supranta daug daugiau, negu suaugėliai nori patikėti.

Todėl J.K. Rowling – kaip J.R.R. Tolkienas ar C.S. Lewisas – nesidrovi kelti kompleksines temas ir uždavinėti klausimus su šauktukais.

Kas yra meilė? Ar ji, kaip Rowling sako, yra pati galingiausia magija? Ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas? Jeigu taip, koks jis galėtų būti? Ar reikia bijoti mirties – o gal ją reikia “įvaldyti”, kaip Haris galiausiai padaro? Ar žmonės turi sielas? Jeigu taip, kaip jos yra susijusios su jų kūnais? Ar sielos, jeigu egzistuoja, gali būti padalintos, kaip jas Horkruksu fragmentavo Voltemortas? Ką kūnų-keitėjai, kaip Animagai ir bogartai, gali pamokyti apie asmenybės tapatumą ir savastį? Ar galia neišvengiamai korumpuoja? Ar Hogvartsas – modelinė mokykla, o gal joje egzistuoja tikri trūkumai, kuriuos patiria ten besimokantieji? Ar tiesa, kaip Dumbldoras sako, kad mūsų pasirinkimai atskleidžia daug daugiau apie mus, negu mūsų gebėjimai?

Ką gali sudėtingas ir intriguojantis Severo Sneipo veikėjas pamokyti mus apie moralinį konfliktą, charakterio įvertinimą, išpirkimo galimybę? Ar kada nors būtų etiška panaudoti meilės eliksyrą? Ar tiesa, kad, kaip Kinkslis Šakleboltas teigia, jog “kiekviena žmogiška būtybė yra verta to paties”? Ar tiesa, kaip Dumbldoras sako, kažkas gali egzistuoti, net jeigu tai tik vien kažkieno galvoje?

Fakultetas susirinkęs; Didžioji Halė, apšviesta, šurmuliuojanti, dejuojanti ilgais mediniais stalais, apkrautais delikatesais... Išgeriam Barufijaus Smegenų Eliksyro ir pasiruošiam anti-žiobariškai avantiūros šventei!

Verdiktas: jaunimo empatijos pradžiamokslis.