Drugelis sniege. Haiku

Poetinės fotografijos – taip galima pavadinti vienus iš trumpiausių eilėraščių pasaulio poetinėje kūryboje – haiku.

Haiku – tai poetiniai nesuskaičiuojamų gyvenimo akimirkų stopkadrai, kuriuose slypi gili gyvenimo filosofija. Patys japonai savo miniatiūrinę poezijos formą lygina su mažu langeliu, pro kurį pučia gaivus ir stiprus vandenyno vėjas; su mažomis žvaigždėmis, laikančiomis dangaus skliautą.

Knyga tiems, kurie nemėgsta skaityti nuo pirmo iki paskutinio puslapio, beje, tai būtų ir neįmanoma, nes trumpi eiliukai prarastų visą žavesį. Tai knyga, skirta laikyti pirmutiniame stalčiukyje, kaskart ją išsitraukiant ir pasipildant žiupsniu gaivios minties.

„Vakaro sniegas
Tykiai ir švelniai prigludo
Prie durų“

Haiku. Drugelis sniege. Toks tad užrašas ant netradicinio formato knygeles. Viršelis geriausiai ir atspindi knygos esmę – tiesiog daugiau mąstyti, negu skaityti. Ar matėte kada drugelį sniege? – tikriausiai ne. O norėtųsi. Tiesiog reikia pasitelkti fantaziją. Taip, vaizduotės ir lanksčios minties tikrai prireiks skaitant Haiku.

„Žmonių minioje
Klevo lapas raudonas
Vienišas krinta“

Haiku - trumpas lyrinis trieilis, susidedantis iš 17 skiemenų, į kurį sutelpa betarpiškas pasaulio suvokimas. Metų laikų pojūtį trieilyje teikia sezoniniai žodžiai (kigo), kurie nurodo eilėraščio ryšį su tam tikru metų laiku (pvz: pavasaris siejamas su lengvute migla, žydinčia slyva; vasara su drugeliu, lietumi, vasaros žole, gegute; rudens žodžiai – vakaro ūkanos, mėnulio pilnatis, rasa; žiemos žodžiai – mėnulio šviesa rytmetį, sniegas, šalna). Sezoninės estetikos esmė, kuri suteikia japonų poezijai yaptingą žavesį – žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys. Pavasaris, vasara, ruduo, žiema eina greta, talpindami ir jungdami žmogaus dabartį, praeitį ir ateitį.

Haiku – knyga ne protui, o daugiau sielai. Atsiverti norimą puslapį ir skaitai. Man ši knyga tuo ir patiko – nėra griežto prisirišimo prie turinio. Nėra netgi nuorodų, kaip turėtum šią knygą suprasti. Improvizuok. Ir dar tie mažyčiai egzistenciniai paveikslėliai... Haiku – paprasti kaip įkvėpimas, kaip pavasario lietaus šniokštimas ar silpnas jonvabalio švytėjimas nakties tamsoje. Knygelė, verta jūsų sausakimšos lentynos.

„Ir žmonės
Budomis taps
Ir musės“

„Atsigręžiu.
Žmogus, kurį kely sutikau,
Išnyko migloj“