Paskutinė 2005 m. Knygų mugės diena – sekmadienis – tradiciškai buvo skirta šeimoms. O vienas iš paskutinių renginių, sulaukęs daugybės skaitytojų ir klausytojų dėmesio, buvo Nacionalinės premijos laureato poeto Sigito Gedos naujausios rinktinės vaikams (kaip sakė leidėjai, gražiausios, nepakartojamos viso gyvenimo knygos „Strazdelio dainos“, išleistos leidykloje „Kronta“) pristatymas. Salė buvo pilna įvairiausio amžiaus žiūrovų – nuo mažiausiųjų iki jų tėvų ar senelių. Klausytojus priviliojo meilė poezijai ir muzikai. Šiame vakare nestigo ne tik minčių apie knygas, įvairiausių eilėraščių, deklamuojamų mažųjų skaitovų iš Filaretų pradinės mokyklos, „Vaduvos“ darželio-mokyklos, menų darželio-mokyklėlės „Dainorėliai“, Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos, „Atžalyno“ pradinės mokyklos ir kitų, bet ir muzikos: pagal poeto eiles sukurtas daineles dainavo Neringa iš „Tele-bim-bam“, Algirdas Klova, vaikų ansamblis „Žiogelis“.

Poetą S. Gedą vaikų mylima dainininkė Neringa apibūdino kaip didžiausią savo mokytoją – juk būtent šio poeto rinkinys „Baltoji varnelė“ (1985) susijęs su pačia „Tele-bim-bam“, laidelės „vaikams ir nevaikams“, pradžių pradžia. Tik tada, kai dainelėmis virto visi eilėraščiai nuo „Naktelės žiedų“ iki „Karakumų asilėlio“, „Tele-bim-bam“ kolektyvas pradėjo kurti kažką sava. Neringa įteikė mokytojui dovaną – jau pačių sukurtą dainelę apie Vorą Petrą. O vėliau ji kartu su greitai užaugusia mažąja Ievute užtraukė didžiulio pasisekimo sulaukusią ir šlageriu tapusią dainą apie televizorių. Turbūt ten, kur pasirodo visad besišypsanti Neringa, abejingų likti negali – dainavo ir tie, kurie buvo scenoje, ir tie, kurie sėdėjo salėje.

Jolanta Rimšienė, leidyklos „Kronta“ direktorė, sakė, kad S. Gedos poezija alsuoja meile, todėl ir knyga buvo leidžiama su meile. Ji pabrėžė, kad knyga ir iliustruota su meile – į ją sudėti dailininko Rimanto Rolios kelerių metų darbai tokie nuostabūs, kaip ir poeto eilėraščiai.

S. Gedą savo mokytoju ir įkvėpėju pavadino ir muzikantas Algirdas Klova, kurio pirmoji daina irgi buvo sukurta pagal šio poeto eilėraštį. Kiek yra daug iš eilėraščių gimusių dainų ir iš poezijos gimusios muzikos, įsitikino tie, kurie paskutinę Knygų mugės popietę praleido „Strazdelio dainų“ pristatyme. Vaikų kolektyvo „Žiogelis“ vadovė V. Gudinienė prasitarė, kad ne kiekvienas suaugęs žmogus sugeba parašyti taip, kad suprastų vaikai. Paklaustas, ar sunku rašyti poeziją vaikams, S. Geda atsakė: „Mano darbas toks pat, kaip ir visų: kartais sunkus, kartais lengvas. Lengvas, kai atsiranda padedančių žmonių, kai atsiranda skaitančių, klausančių ir leidžiančių“. Padėkojęs visiems, mylintiems poeziją ir vaikus, poetas išmokė naujo eilėraščio. Anot poeto, šį eilėraštį jau moka „ir balti, ir geltoni, ir juodi Amerikos lietuviukai“, nes, apsilankęs jų mokyklėlėje, S. Geda išaiškino, kas atsitinka žmogui, dažnai vaikštančiam į svečius. O tiems, kurie nebuvo nei Amerikoje, nei sekmadieninėje Knygų mugėje, verta jį išmokti dabar.

Tad viso pasaulio vaikai, tik išmokę kalbėti ir jau žili, visi tie, kurie žino, kiek kojų turi Šimtakojis, kurie mėgsta dainuoti Baltojo Nieko daineles ir ilgais vakarais prisimena Baltąją Varnelę ar stebi siūbuojančius Naktelės Žiedus, dėmesio – pamokoma istorija apie keliauninką Zuikį:

Per laukus labai plačius
Ėjo Zuikis į svečius.
Ėjo Zuikis į svečius,
Kolei peršalo plaučius.

Vitalija Pilipauskaitė

Literatura.lt