Eidama 60 – uosius metus po sunkios ligos antradienį mirė poetė, eseistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Onė Baliukonė.
Rašytoja gimė 1948 metais Kančėnų kaime, Alytaus rajone. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau dirbo žurnalo „Moksleivis“, savaitraščių „Dialogas“, „Dienovidis“ redakcijose.
1971 metais pasirodė pirmoji poetės eilėraščių knyga „Laukinės vaivorykštės“. Vėliau išėjo tokios eilėraščių knygos kaip „Viltis“, „Iš kelio dulkių“, „Tėve mūsų gyvenime“, „Kelionės fragmentai“, „Vaduok“, „Bokštai“, „Elgetaujanti saulė“, „Neregio sodai“, poezijos rinktinė „Akmuva“, esė knyga „Ant sapnų tilto“, pasaka „Kopų karalienė“.
Poetė buvo ne vienos literatūrinės premijos laureatė bei už savo kūrybą sulaukė garbių apdovanojimų. 1983 m. O. Baliukonė tapo „Poezijos pavasario“ laureate, 1998 m. jai paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija. 2003 m. – P.Širvio literatūrinė premija už poezijos rinktinę „Akmuva“.
2004 m. O. Baliukonė tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate.
Pasak literatūros kritikų, poetės lyrikai yra būdingas kiek pakeltas balsas, retušuotas dramatizmas, paryškintos opozicijos. O. Baliukonė sekė Vinco Mykolaičio – Putino, Jurgio Baltrušaičio metaforų poetika, apimančia idealo (metafizikos) ir šiurkščios buities lygmenis.
Poetė palaidota Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
