Paraštės Garsiai 2006 (Sfinkso parašyti ir performinti tekstai)

Sveiki, norėčiau pašarinti savo tekstus.

Renginys: Paraštės Garsiai 2006
Scenos fetišistas (atlikėjas): Sfinksas (Nr. 4)


I etapas

Blogos mintys

Tavo blogos mintys, kai pabundi,
Tavo susinaikinimas, kai negali
Galvoti gerai.
O multimiestas
Robotizuoja tavo žingsnius,
Robotizuoja tavo mintis,
Robotizuoja tavo jausmus.

Ir dar tada, kai buvai tarpplanetiškai mąstantis,
Tu negailėjai savo jėgų pasiekti tam,
Kas tau atrodo tikrai svarbu,
Ir tai nebūtinai buvo normalu,
Nes tu norėjai,
Kad tai būtų genealu.
Nes tu jau tada turėjai savo svajones,
Kurios neleido tau susinaikinti,
Tau sužlugti,
Tau pasiduoti.

Žiaurus multimiesto ruduo
Su meškomis ir pliušiniais ufonautais.
Tu negali atsispirti vidinei destrukcijai,
Kad išsaugotum savąją būtį.

Meškos ištampė tavo nervus ant elektros laidų,
Meškos tau grasino troleibusais,
Meškos sukėlė tavo vidinį chaosą.

Ir tada tu ėjai neidamas,
Galvojai negalvodamas,
Jautei nejausdamas.

Astronautai užvedė kosminius laivus ir išskrido į kosmosą,
Kai žvaigždės švietė jiems kelią.
Astronautai nugalėjo visus sunkumus
Ir bejėgiai grįžo namo.

Tavo blogos mintys neleidžia tau galvoti gerai,
Tavo piktos mintys skaudina tave,
Žmonės kankina tave.

Ir tada, kai tu nieko nejauti,
Tik Interneto kanalo tylą,
Kai optiniai diskai neatstoja tavo aklo pykčio,
O šiluminės elektrinės neatšildo tavo sugebėjimo jausti,
Šalti šaltkalviai dega iš meilės,
Palyginus su tavo
Savidestrukcine
Neapykanta!

(2005)


Mirties linija

Sužvėrėję autobusai gniuždo tavo mintis.
Vienišos stotelės liūdina tave.
Popmuzikos garsai naikina tave.
Prikimšti debesų automobiliai jau seniai skraido.
O tu ieškai paieškos mašinose
Savęs!

Miško ribas peržengę meškos
Prisijungė prie tavo kompiuterių tinklo,
Kai naktiniai traukiniai važiavo visu pajėgumu.
Ir tu atsisakei savęs, kad eitum į kovą prieš meškas.
Dirbdamas autobusų fabrike
Tu gaminai
Pasiutusio miesto transportą,
O tavo, kaip suvirintojo, širdies šiluma
Teigiamai veikė
jo
judėjimą!

(2005)


II etapas (į šį etapą Sfinksas nepateko)


Mašinos

Tu sakei, mašinos - tavo paguoda,
Kai jos kvepia tepalu ir benzinu,
Nes tu jas tikrai myli,
Ir jos tave taip pat.
Palaimą radai klausydamasis „Marijos radijo“
Ir tavo ausų nepasiekė gilių bosų verpetai.
Bedievės radijo stotys, tokios kaip „A2“,
Nesunaikino tavo romantinių minčių,
Kai tu iš mašinų fabriko išeini į miestą,
Kuriame iš lėto leidžiasi saulė,
Ir tavo sielą užpildo
Žmonių judėjimas šaligatviais.

(2006)


Kas aš esu?

Kodėl manęs klausi, kas tu esi, jei žinai, kad aš nežinau atsakymo į šį klausimą? Ką aš turėčiau tau pasakyti? Ar aš turėčiau pasakyti, kad tai - geras klausimas? Kad egzistenciniai klausimai mane jaudina? Mane jaudina eiti pamiršus save, eiti negalvojant apie popžvaigždes, apie pinigus kreditinėse kortelėse. Kas yra mano svajonė? Aš tokios neturiu, nes jeigu mano svajonė būtų susisteminta, – o Jėzus turėjo susistemintas svajones, – aš čia dabar su tavim nesėdėčiau, o dirbčiau dėl pinigų, negalvočiau apie socialines problemas, domėčiausi siurrealizmu ir galbūt būčiau laiminga.
    Bet dabar, kai visuomenės raida eina teisinga linkme, aš esu patenkinta, nes ji ne tik eina teisinga linkme, bet ir aš tarsi atrandu save, ir dabar vis tiksliau galiu atsakyti į tą prakeiktą klausimą „kas aš esu“, nes turiu teisę ir galimybę jo neužduoti – juk tai nėra šventas klausimas, o šventumas baigiasi ir prasideda, ir vėl baigiasi, bet Motina Teresė ir Jėzus – jie buvo puikūs žmonės, neprieštarauk tam.

(2004)


Adminų labai prašau netrinti!
Respect visiems!