<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>Epizodine_optimiste - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>KitoKs</generator>
<managingEditor>info@rasyk.lt</managingEditor>
<webMaster>info@rasyk.lt</webMaster>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Žaviuosi žmonėmis, kurie daro viską, kad įgyvendintų savo svajones. Dievaži, aš žaviuosi ir baltai pavydžiu. Man kartais trūksta drąsos.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 13 Feb 2005 17:13:34 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/143866/143866.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/143866/143866.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				neliesk mano svajonių<br>[Čia tik tarp mūsų]
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 09 Oct 2004 22:18:33 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/119891/119891.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/119891/119891.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				pažinimo objektu egzistencialistai laiko žmogaus išgyvenimus. objektyvus pasaulis jiems - tai absurdo karalystė, į kurią nusviestas žmogus. teigiama, jog yra du žmogaus buvimo būdai - tikrasis ir netikrasis. netikrasis - kada žmogus paskęsta kasdieniniuose rūpesčiuose ir pamiršta save patį, kada mąsto, veikia, kalba ir sprendžia kaip visi kiti. tokioje būklėje žmogus netenka savo individualybės, jis pavergiamas masės psichologijos, tampa miniažmogiu, vidutinybe, nes minia nemėgsta už save protingesnių. kitavertus, tos vidutiniškos kasdienybės negalima išvengti, nes žmogus turi gyventi tarp kitų jau vien todėl, kad išsaugotų savo biologinę egzistenciją, be to, individualybė gali atsiskleisti tik bendraudama su kitais, sąveikaudama su jais. tikrasis buvimas nukreipia žmogų į save patį. tai žmogaus sąmonės kūrybinis aktyvumas, atskleidžiantis individualybės nepakartojamumą.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 10 Jul 2004 15:13:31 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/103941/103941.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/103941/103941.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Pienės mano mentaliniame lygmenyje žydėjo per Kalėdas...Kaip įdomu, ar ne?
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 22 Jun 2004 20:28:58 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/100945/100945.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/100945/100945.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Išblukusios vilties smiltys<br>pavirto bejausmėmis snaigėmis<br>kurioms<br>be galo tinka tramdomasis apdaras.<br>Tylus inkštimas<br>žiūrintis pro ironiškai sugniaužtus pirštus<br>nesukelia pavydo<br>net viska praradusiai sąmonei. <br><br>Ir tada tu sakei, kad nekenti laidotuvių. Aš irgi...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 12 Jun 2004 19:59:38 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/98976/98976.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/98976/98976.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				&quot;Didžiosios daugumos žmonių mąstymas ir dvasia tokie pat monotoniški, kaip ir skudučiai: atrodo, kad jų galvose visą laiką kirba ta pati mintis, kurios jie nepajėgia pakeisti kita. Tas dalykas paaiškina ne vien tai, kaodėl jie tokie draugingi ir taip mėgsta slampinėti bandomis, bendrauti. Savosios esybės monotonija- štai kas kiekvienam iš jų darosi neįmanoma ištverti; ir tik drauge, susibūrę jie dar yra šis tas- kaip anie skudučiai. O dvasingas žmogus panašus į virtuozą, kuris pats vienas atlieka koncertą, arba- ir į fortepijoną. Kaip šis instrumentas pats savaime prilygsta nedideliam orkestrui, taip turtingos dvasios žmogus yra ištisas mažas pasaulis; kuo anie kiti tampa tik susibūrę drauge.&quot;<br><br>ARTURAS ŠOPENHAUERIS
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 18 May 2004 21:05:17 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/93805/93805.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/93805/93805.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				&quot;Protingam protingiau protingu neatrodyti.&quot; Gal ir gerai pasakyta. Gal...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 09 May 2004 22:00:35 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/92080/92080.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/92080/92080.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				“Mano juokas tikras, kaip tikra ir visa kita, ką darau. Aš laimingas, kadangi pasirenku ir žiūriu į tuos daiktus, kurie neša laimę, o tada, užčiuopęs linksmąją jų pusę, juokiuosi. Kelią visada reikia rinktis iš širdies, kad būtum nepralenkiamas; galbūt todėl ir juokiamasi. Aš gi pasirenku gyvenimą ir juoką, bet ne todėl, kad tai svarbiau, ne todėl, kad matau. Tokia mano prigimtis; mano valia verčia mane gyventi, nepaisant to, kad galiu matyti.”
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 09 May 2004 21:49:38 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/92079/92079.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/92079/92079.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				***<br><br>Kramtau savo gyvenimo žemę.<br>Ji kvepia viltimis ir tikėjimu,<br>O aš taip bijau degančio rytojaus,<br>Kuriame gal sutikisiu tuos tylinčius veidus<br>Iš senų, apdulkėjusių nuotraukų.<br>Bet aš lauksiu nors ir tūkstantį metų,<br>Kol nurysiu savo gyvenimo žemę.<br>Ir tada su vėju išskrisiu mėtyti<br>Saulių, į tą žydrą pasaulį,<br>Kuriame ŽMONĖS GYVENA ĮKALINTI.<br><br>***<br><br>Prie lango be užuolaidų tuščias stalas.<br>Šaltos mano svečių rankos po juo.<br>Tai, kad neegzistuoja vienatvė- melas!<br>Mano veidas- to melo s1jungininkas,<br>Nes MELAS ir YRA SUGALVOTAS,<br>KAD JUO kažkas PATIKĖTŲ.<br><br>***<br><br>Man skauda galvą<br>Nuo blogų minčių.<br>Ir sporgsta plaučiai,<br>Kai įkvepiu neapykantą.<br>Man skauda akis,<br>Nes smilga nemato,<br>Kaip krenta snaigė...<br>Akla<br>Kaimenė pasitiki<br>Neregiu<br>Ir eina velniop<br>VIS tikėdama,<br>Kad rytoj saulė<br>Švies ryškiau,<br>Nes tikriausiai ji<br>užges...<br><br>KLAIDU<br><br>Labirintas. Trūkčiojantis<br>Vėjo gaudimas- pasiklydęs<br><br>Kreivai. Žiūrinčios <br>Liesos fizionomis.<br>Muilinam vandeny<br>Susikūrė nuotraukų muziejų.<br><br>Nepakeltas nuo žemės<br>Akmens luitas<br>Vis slėps<br>Karuselę<br>Klausinėsi<br>Kur išėjimas?<br>Kur?<br><br>***<br> <br>Rodos, aš vien tik kritau <br>Nuo tada <br>Kai pradėjau vaikščioti <br><br>Tad orchidėjos, kurias nešu <br>Tau <br>(po tuščio pokalbio) <br>Greičiausiai iš dulkių ir skausmo.<br><br>Tu vėl žvelgi įtariai <br>Sakai, jos apvytę <br>O gal suklastotos <br>Tu tikras, kad kraustaus iš proto.<br><br>Kol aš tik žaidžiu žaidimą <br>Viską keičiu gyvenime <br>Planuoju išmest visą meilę <br>Iš skrandžio <br><br>Tu vėl žvelgi įtariai <br>Turbūt nekenti orchidėjų <br>Ypač, jei jos suklastotos <br>Manai, kad einu iš proto <br><br>Spėju, neverta aiškinti <br>Praeitis nubunda kas rytą <br>Ir paverčia dieną siaubu.<br><br>O gal visa tai tiesiog būdas <br>Kuriuo aš žvelgiu į veidrodį <br>Po to, kai sukūliau jį šepečiu <br>Ir išmečiau makiažą.<br><br>Tu vėl žvelgi įtariai <br>Nebeimi orchidėjų <br>Nešu kopūstus ir bananus&nbsp; <br>Kas bėgs, mes dar pažiūrėsim <br><br>Šauki, kad iš proto išeisiu <br>Sugrįžk, mes dar nebaigėm <br><br>ŽAISTI.<br><br>post scriptum: YPATINGO ATVIRUMO SAU AKIMIRKOS KARTAIS VISKĄ PER DAUG APSUNKINA. AČIŪ...AČIŪ...AČIŪ...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 01 May 2004 20:49:52 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/90584/90584.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/90584/90584.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>***</title>
		<description>
			<![CDATA[
				***<br><br>Mes turim bendrą praeitį,<br>bendrus draugus, bendrą<br>butą, bendrą sodą.<br>Bet tik dabar supratom,<br>kad neturime bendros ateities, bendrų svajonių,<br>bendros meilės...<br>Tad mes išsiskirsime...<br>Paprasčiausiai atsistosim ir<br>nueisim į priešingas puses...<br>Taip, kaip nueina<br>daugelis kitų...<br>mes būsime kaip jie,<br>Kaip tie kiti...<br>Nors niekad tuo netikėjom...<br>Pameni, kaip svajojom<br>būt amžinai kartu?...<br>Pameni? Aš ne...<br><br>***<br><br>Dideli dideli mano buto langai<br>Kaip vitrinos kasryt apsikarsto<br>Reklamuojami džinsai,<br>suknelės, plaukai<br>O nakčia reklamuojamas Marsas.<br><br>Sugebėjus užmigt tarp reklamų šviesų<br>Sapnuose jos mane persekioja<br>Ir prabudus daros baisu<br>Man košmarus reklamos atstoja...<br><br>***<br><br>Kažkurią savo gyvenimo dieną<br>panorau sutikti optimistą vaiką.<br>Išvysti jo rankoje geltona balioną<br>ir mėlynų žibučių saują...<br><br>Vieną dieną aš sutikau opmistą vaiką.<br>Mačiau žibutes ir balioną.<br>Veidrodis niekada nemeluoja...<br><br>***<br><br>į rūdijančią sielą<br>Beldžiasi lašas po lašo.<br>Ne, dar mes nenutolę<br>Lietus dar nebaigė šokti<br>Į parudusią žolę<br>Laša negarsiai žodis<br>Dar voratinklis baltas<br>Kaip žvaigždynas ir grynas<br>Dar eilėraščio balsas<br>Ieško vaikams Tėvynės...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 25 Apr 2004 15:21:42 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/89375/89375.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/89375/89375.html</guid>
	</item>
</channel>
</rss>