lovytė - rašyk.lt

ka as norejau tau pasakyti.

Sat, 13 May 2006 15:37:57 +0200

supranti, kartais zmones nesigilina ka sneka. nei su kuo sneka. rodos permatai ta ji kiaurai, taciau nepuoli analizuoti , nei gincyti miglotu tiesu, lyg tai viskas taip ir turetu buti.
priimi atejusį kaip filma ar koki toki reginį.
gal tada ir buna nenuosirdumas.
bet man nuosirdumas,- kai jauciuosi gerai su tuom kas salia ta akimirka visai netycia.
tam nereikia daug protingu pokalbiu nei panasiu dalyku. dabar, sia akimirka jus kartu kvepuojat, esat, -to uztenka...
tai tikrai nereiskia abejingumo.
verciau atvirksciai- begalę švelnumo, kuris tačiau nepančioja.
neįpareigoja.
bet yra (daugiau nei įsivaizduotum) nuoširdus.

koks tai paradoxas kai negali pasakyti zmogui ka galvoji is tikruju apie ji, nes be visų kitų aplinkybių , įtari jį esant manipuliatorium ir kitokiu panašaus plauko pižonu, privalai saugoti savo kailį ir daryti gudrius manevrus bei t.t.
niekada nepatikeciau kad toks padaras galėtų sakyti "pažįstu"- mano adresu.

pusė bėdos tame, kad aš galvoju apie žmones geriau nei jie yra.
(išvada- mano labai skurdi vaizduotė :)) )

***

Sat, 13 May 2006 15:10:39 +0200

mano draugas isskrido toli,
dabar kartais ziuresiu uzvertus galva i dangu
kad ka nors suprasciau,

(nes tik ten atsakymai?).

***

Thu, 13 Apr 2006 11:30:56 +0200

ot ir kodel norisi to negrazumo akrtais?
kodel noris ateit kazkur ir sysioti sysiooooti sysiooooooooti
visokie baltiniai apatiniai padziauti ir tai geriau atrodo kartais nei tai ka mes cia dauguma rasom.
turiu omeny jei tokius uztinki dar neaptrintoj (savimi) erdvej tai kazkiek sutrinki, apatiniai juk labai asmeniska.
aisku, kad ne tie moteriski, kurie , patikekit manim, tikrai nera skirti tam kad i juo neziuretu; as apie tuos, kuriuos uztinki sau ramiai bedziustant, ir is tikruju, jie buna ne maziau sumise, o gal net ir daugiau. ir gal net tai trikdo labiausiai.
na gerai, kartais sveika bent truput pacheckint ka parasai, nes va jua apie uzsiparinusius apatinius prirasiau visa hm dezute.
:))
dezute zodziams
och, mano myzalu galaktikos, nieko daugiau. garbes zodis.

nepaliotna diena

Wed, 25 Jan 2006 15:52:01 +0200

... .. . .
.. ++ ... . /// .... .

***

Tue, 22 Nov 2005 17:37:37 +0200

kai gryzti i senai lankytas vietas tai pirmas noras buna isikurti ar apsikuopti, tartum daiktai, taves nesulauke islakstytu kas sau, kaip jiems patogiau, visai kaip vaikai pietus pralakste laukais vakare patvoriais, kurie suslenka, nes gal mama jau bus grizus , o juk kai valgydina mama,tai visada juk smagiau. o tada imi tvarkytis ir rusiuoti, ir suskaiciuoji voratinklius, kritusias muses ir uogienes rusyje, kuris pernai perdazytas tai- salyginai naujas tarsi nepatoginasi pats saves.. kad jam nebutu taip kuklu pries visus virsuje, nepamirsti po vakarienes nulipti jam paskaityti kokios istorijos, ar siaip , papasakot, kas geresnio.

ach,
na gerai, as tiesiog vis dar cia.
mm..

***

Wed, 02 Nov 2005 18:12:13 +0200

O ką aš? Taip ir dėlioju lyg smilteles savo dienas iš vienų krūvelių į kitas. Kauburėlių kauburėliai. Čia saulėta, šviesulys jau bemaž pačioje savo trajektorijos viršūnėj. Kai palengva pakyla vėjas, einu rašyti. Turbūt pirštu ant smėlio... Ak, jei iki vandens būtų atstumo kaip ranką ištiesti... Bet turbūt niekada to ir nesužinosiu. Aš nematau. Tiksliau, matau pirštų galiukais. Pirštų galiukais smilteles kapstydama, žiūrėdama (girdėdama), kaip jos žyra į kalveles. Jei čia būtų imanoma galvoti, jei mano mintys nebūtų plynas įkaitęs betonas, jei būtų nors truputį korėtas, tuomet, turbūt, leisčiau jo koreliuose veistis kažkada čia būtai giliavandeniai faunai, kad iš tamsumų urveliais nešiotų į saulę padžiauti paveikslus, montuotų projekcijas, kad galėčiau garsais ir šviesa varstyti minčių karolius apie tuos, kurių vaizdiniai, idėjos pažino mano vidų anksčiau prieš mane pačią. Aš tada juos radau. O dabar pati gyvenu jų vidinėj pusėj tykiai šnarindama smėlynus ir dabar jie- tikri, o aš –ne.

***

Thu, 27 Oct 2005 20:35:37 +0200

<<<>>>

as noriu buti gera. noriu ispildyti kas man skirta, noriu buti ir kitems.
esu energijos kamuolys, kamuolinis zaibas, aizeju degdama kiekviena akimirka, kiekviename judesyje_

"svelnus ir ramios sirdies"...

gal mes visi velu vakara kai susimastom tampam svelnios sirdies...
o kaip is tikruju m?

noriu buti gera. noriu ispildyti kas man skirta.

gero vakaro visiems.

***

Wed, 12 Oct 2005 10:15:22 +0200

hah!....

***

Fri, 07 Oct 2005 12:33:15 +0200

ir pati nesuprantu kaip talpinu savyje tiek priestaru. kaip nesuskylu dalimis. viso to turejimas savyje primena nerealu jausma kad esi valdove,- ponas dievas, jei norite,- visko kas manyje, ir dar anatiek kiek akis uzmato. baisus absoliutinis egocentrizmas. panele nekaltybe gali buti panele nepasotinama- per mazai akiu burnu demesio uzuominu i privatuma ranku gestu nesustabdomo siautejimo nepasakytu minciu kurias as ir taip zinau, ir jie , zino, o dar galiausiai atviras zvilgsnis ir jausmai kazkam tiktai vienam, kuris visada pasitikes manimi, bus man namais ir viskuo kuo panoresiu . (ir pasitikes ne be reikalo.)

ai va- mintis apie pasitikejima man atejo salyginai velai. ir jam irgi. ir tai- naturalu. manding, jei zmogai apie tai daug burną aušina, vadinasi, slaptoje sirdies gilumoje patys abejoja.

***

Thu, 06 Oct 2005 10:44:37 +0200

...